Etikos kodeksas

Psichologas (diplomuotas specialistas ar psichologijos studentas) dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, gebėjimus ir trūkumus, todėl savo darbe turi griežtai laikytis atitinkamų profesinės etikos normų. Psichologo gyvenimo būdas neturi kliudyti jam atlikti savo profesinių priedermių, kenkti psichologijos ir psichologų prestižui. Psichologai turi gerbti visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali atsiliepti jų pačių profesiniam kompetentingumui bei kolegų autoritetui. Psichologui privalu išlaikyti aukštą profesinę kompetenciją, suprasti būtinumą nuolat mokytis, tobulintis, perimti ir pritaikyti tai, kas nauja ir perspektyvu jo profesijoje, bei prireikus tartis su kolegomis. Profesiniu bendravimu vadinama bet kuri formali situacija, kai psichologas, bendraudamas su S*, atlieka profesinę veiklą.

1. Psichologas dirbdamas užmezga ir palaiko profesinius santykius su S:

  • naudoja psichologinius metodus ir instrumentus tik tada, kai pradėtas profesinis bendravimas su S;
  •  individualiai konsultuoja S tiktai tiesiogiai bendraudamas su juo, o ne viešose paskaitose, per laikraščius, žurnalus, radiją, TV, paštą ar panašiai;
  •  nepiktnaudžiauja savo psichologinėmis žiniomis privačioje draugijoje;
  •  vengia informuoti apie savo asmenini gyvenimą S, išskyrus tuos atvejus, kai tai atitinka sąmoningą tikslą, naudinga S;
  •  nepiktnaudžiauja S pasitikėjimu ir galima priklausomybe ir nenaudoja to savo interesų, asmenines naudos tikslais;
  •  jei paaiškėja, kad psichologo santykiai su S negali išlaikyti profesinio pobūdžio, jis siunčia S pas kitą kompetentingą specialistą.

2. Psichologas informuoja S apie savo darbo galimybes:

  •  pradėjęs profesinį bendravimą, psichologas siekia, kad S suprastu jo tikslą, pobūdį, priemones ir numatomą bendravimo trukmę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija trukdo darbui;
  •  nformuoja S apie galimybę išlaikyti profesinę paslaptį;
  • neleidžia S tikėtis kitokios pagalbos, negu ta, kuria jis numato galįs pasiūlyti.

3. Psichologas turi gerbti S asmenybę:

  • tyrimo metu stengiasi sudaryti tokią situaciją, kad S jaustų, jog bendravimas atitinka jo interesus; pagrindinis principas – kad S bendrautų savo noru;
  • savo profesinėje veikloje psichologas yra nešališkas, t. y. jis neturi leisti, kad rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti panašus veiksniai darytų įtaką jo ir S santykiams;
  • neprimeta S savo etinių, vertybinių ir panašiu normų arba pažiūrų.

4. Psichologas turi stengtis, kad profesinis bendravimas nepadarytų žalos S ir nesuteiktų jam nereikalingu kančių:

  • nesudaro S tokios situacijos, kuri griautų jo psichinę pusiausvyrą, kol nėra pasiruošta šią pusiausvyrą atkurti;
  • nenaudoja savo profesinių žinių arba S pažinimo taip, kad pakenktų arba suteiktų jam nereikalingų kančių.

5. Psichologas turi išlaikyti profesinę paslaptį:

  • saugo profesinę paslaptį ir ypač tai, ką sužino apie S asmeninį gyvenimą ar ligą;
  • gali suteikti jo saugomą informaciją jos prašantiems asmenims ar institucijoms tik sutikus S arba jam atstovaujančiam asmeniui ar įstaigai. Žmonių kolektyve (gamykloje, mokykloje, ligoninėje ir pan.) dirbantis psichologas paprastai suteikia, jo nuomone, būtiną informaciją asmenims, dalyvaujantiems taikant S tam tikras poveikio priemones ir šie asmenys taip pat privalo saugoti profesinę paslaptį (kaip ir psichologas);
  • siekia, kad tyrimo rezultatai etc. būtų patikimai saugomi, nebūtų prieinami pašaliniams asmenims. Su S susijusi medžiaga priklauso įstaigai, kurioje psichologas dirba. Įstaiga privalo pavesti saugoti medžiagą arba psichologui, arba kitam kvalifikuotam, galinčiam paslaptį išsaugoti asmeniui;
  • vengia ir netiesioginio galimo klinikinių pavyzdžių ar kitos medžiagos, liečiančios konkretų asmenį, atskleidimo. Jei psichologas nėra tikras, kad jo pateikiama informacija pakankamai užmaskuota, jis turi pateikti tik atskirus, sunkiai identifikuojamus faktus arba supažindinti S su medžiaga ir gauti jo sutikimą;
  • psichologas gali daryti konsultacijos ar terapinio seanso garso ir vaizdo įrašą ar ekspertinį stebėjimą, tik S sutikus.

6. Psichologas atsižvelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus:

  • psichologas savo praktiniame darbe laikosi Lietuvos psichologų sąjungos priimto „Standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamento“;
  • psichologas nustato metodų ir savo asmenybės trūkumus, besisiejančius su sprendžiamais uždaviniais, ir stengiasi kontroliuoti tuos trūkumus, kurie yra jo dispozicijoje;
  • netaiko metodų, kurie yra tik rengiami arba neatitinka pagrindinių metodologinių reikalavimų, tačiau jei tokių metodų vis dėlto imasi, tai privalo itin atsižvelgti į eksperimentinį jų pobūdį ir nedaryti tokių išvadų, kurių minėti metodai neužtikrina;
  • netaiko metodų, kurie netinka sprendžiamam klausimui; psichologas privalo visada apgalvoti sprendžiamų problemų ir jam žinomų metodų santykį ir parinkti tokius metodus, kurie yra labiausiai adekvatus;
  • atsisako pradėti profesinį bendravimą arba taikyti psichologinius metodus, kai nėra būtinų tyrimo ar konsultavimo sąlygų;
  • netaiko metodų, kurių nėra pakankamai teoriškai ir praktiškai įvaldęs;
  • nepradeda profesinio bendravimo arba nenaudoja psichologinių metodų, jei paties psichologo emociniai veiksniai gali kliudyti profesionaliai ir etiškai dirbti su S. Psichologas nepradeda profesinio bendravimo, kai: – su S susijęs giminystės ryšiais; – jaučia antipatiją arba labai stiprų potraukį S; – neišspręsti psichologo emociniai konfliktai gali turėti įtakos S.

7. Psichologas turi būti atsakingas ir įžvalgus ką nors pareikšdamas:

  • pranešdamas tam tikrą informaciją kitiems numato to padarinius S ir, atsižvelgdamas į tai, turi būti nuovokus ir atsakingas;
  • neinterpretuoja savo duomenų sąvokomis tos koncepcijos, kuri yra neadekvati jo taikytiems metodams;
  • surinkęs psichologinio tyrimo medžiagą prireikus pateikia ją ir leidžia vertinti bei daryti išvadas asmenims, kuriuos laiko pakankamai kvalifikuotais;
  • stengiasi, kad asmeniniai veiksniai, pavyzdžiui, prestižas, savitos ekspektacijos etc., nepaveiktų jo tendencingai S atžvilgiu;
  • neduoda aprašytų tyrimo duomenų nei pačiam S, nei jo artimiesiems, taip pat asmenims, kurių profesija arba užimama oficiali padėtis neturi nieko bendra su S problemos sprendimu;
  • neduoda S patarimų pagal medžiagą, kurią gavo ne savo tyrimais; jei tai būtina, pavyzdžiui, mokant ar atsakant raštu į gautus klausimus ir panašiai, psichologo atsakymai turi būti santūrus;
  • informaciją visuomenei apie psichologiją, jos metodus, profesinę psichologinę veiklą pateikia taip, kad ji būtų teisingai suprasta ir nedarytų žalos psichologijai.

8. Psichologas turi siekti, kad psichologinė medžiaga ir technika būtų sutvarkyta, paskirstyta ir saugoma taip, kad būtų naudinga psichologams profesionalams:

  • pateikdamas savo sukurtą tyrimo metodiką, prideda ir tikslų bei aiškų jos aprašymą;
  • sudaro kolegoms galimybių susipažinti su jo turima medžiaga, jei tik tam neprieštarauja profesinės, etinės aplinkybės ar autorinės teisės;
  • rūpinasi, kad psichologinė pagalbinė tyrimo medžiaga būtų prieinama tik profesionalams;
  • populiarindamas viešai psichologines metodikas ir techniką, nepateikia informacijos, kuri mažintų šių priemonių efektyvumą profesiniame psichologo darbe. Būtina psichologo pareiga garantuoti, kad medžiaga tokių psichologinių tyrimų, kuriais remiantis bus daromos išvados apie S intelektinę raidą ir psichinę sveikatą, nebūtų prieinama pašaliniams asmenims.

9. Psichologas turi gerbti savo kolegas:

  • jei kyla polemika, kritika turi būti dalykiška ir grindžiama faktais;
  • pageidautina, kad dalykiška kritika būtų spausdinama profesiniuose leidiniuose.

10. Psichologo atsakomybė:

  • psichologas atsako už savo darbo su S rezultatus, atliekamų tyrimų rezultatus ir išvadas;
  • kilus abejonių ar nesutarimų darbovietėje (ar kitose instancijose) dėl psichologo profesines veiklos, ją vertina Lietuvos psichologu sąjungos profesinės etikos komisija;
  • psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais.

_________________________________________________________________________________________

* Šiame tekste S simboliu žymimas bet kuris asmuo, su kuriuo psichologas dirba savo profesini darbą; „S“ – tai subjektas, klientas, pacientas ir pan.

Parengė: prof. A. Gučas, doc. E. Rimkutė, doc. D. Gailienė Etikos kodeksas patvirtintas LPS suvažiavime 1996 m. lapkričio 23 d.