Pasaulis nėra vien juodas ar baltas – lygiai taip ir mūsų sveikata nebūna absoliučiai gera arba bloga. Sveikata ir nesveikata yra tarsi du tos pačios tiesės galai – visi mes esame kažkuriame šios tiesės taške. Tai pasakytina ne vien apie fizinę, bet ir apie psichikos sveikatą. Jeigu kiekvienas iš mūsų įvertintume savo psichikos sveikatą arba, paprasčiau tariant, emocinę savijautą nuo 1 iki 10, įsitikintume, kad retas kuris parašytų 10, nes kasdienė mūsų savijauta paprastai nebūna ideali:

• Galbūt šiandieną jaučiuosi tarsi nesavas, nes sunkiai galėjau užmigti, o užmigęs nuolat pabusdavau?
• Gal esu įsitempęs, sunerimęs, jaučiu, kad nutiks kažkas negero, o gal apėmė liūdesys ir sustiprėjo menkavertiškumo jausmas?
• O gal priešingai, jaučiuosi perpildytas genialių idėjų, nors aplinkiniai kažkodėl abejoja jų realumu?
• Gal praplaukė įtarios mintys, kad kaimynai nėra geranoriški mano atžvilgiu, kolegos darbe rengia intrigas prieš mane, o Lietuvoje rezgamas dar vienas sąmokslas?
• O gal šiandieną neapleidžia jausmas, kad mane supantys įvykiai yra tarsi surežisuoti, o kūnas kažkoks nesavas ir ne visai mano valdomas?
• Gal patiriu kūniškų negalavimų, nors nėra jokių akivaizdžių fizinių priežasčių?
• O gal patyriau mane sukrėtusį įvykį, kurį vis nevalingai prisimenu ir jaučiuosi labai dirglus?
• …Ir dar daugybė kitų “o gal?”

Panašūs išgyvenimai lydi nerimo, nuotaikos, psichosomatinių, psichozių ar potrauminio streso sutrikimus. Jeigu šiandien patiriu tokius išgyvenimus, ar tai reiškia, kad esu sutrikęs? Toli gražu. Viena kregždė dar ne pavasaris, o vienas simptomas dar ne liga. Tačiau kaip nustatyti ribą, kur prasideda psichikos sutrikimai ir baigiasi sveikata? Kada esu sveikas, o kada mano savijauta jau tampa liguista?

 Svarbiau ne simptomai, o tai, kaip jie veikia mūsų gyvenimą

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), psichikos sveikata yra daugiau negu psichikos sutrikimų nebuvimas. Ir nors nėra vieno apibūdinimo, kas yra psichikos sveikata, paprastai ji vertinama pagal tai, ar esu patenkintas savimi ir savo gyvenimu, ar gebu reikšti ir kontroliuoti savo jausmus, realizuoti savo gebėjimus, ar jaučiuosi veiksmingas, savarankiškas, kompetentingas, galintis prisidėti prie bendruomenės gerovės. Specialistai, diagnozuodami psichikos sutrikimus, siekia įvertinti simptomų pobūdį, intensyvumą, trukmę, skaičių.

Tačiau svarbiausias klausimas – kaip šie simptomai veikia mano kasdienį gyvenimą, darbo ir akademinę veiklą, santykius su aplinkiniais, laisvalaikį, kūrybiškumą. Jeigu dėl šių simptomų nebesugebu mėgautis gyvenimu, palaikyti ilgalaikių artimų santykių, produktyviai dirbti, viduje išgyvenu savęs praradimo, susvetimėjimo jausmus, noriu atsiriboti nuo aplinkinių, o gyvenimas man vis labiau darosi beprasme kančia – pagalba yra būtina.

Mūsų gyvenimas – tai tiltas

Kalbėdamas apie psichikos sveikatą ir jos sutrikimus, De Hertas su kolegomis naudoja tilto metaforą. Mes kaip ir tiltai turime savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tiltai turi kolonas, ant kurių laikosi – gyvenime tai būtų mūsų asmeniniai ypatumai, t. y. sugebėjimai, įgūdžiai, įsitikinimai, patirtys. Kiekvienas tiltas turi ir atramas, į kurias remiasi – mūsų gyvenime tai būtų artimieji, draugai, darbas. Tiltus veikia išorinės jėgos ir krūviai, kurie gali juos susilpninti, kartais net ir apgadinti – mus gyvenime taip pat veikia patiriami stresai.

Dauguma tiltų paprastai atlaiko audras, tačiau uraganai gali juos apgadinti. O jeigu per tokį tiltą dar pervažiuotų ir keletas sunkiasvorių transportų priemonių, tiltas gali skilti, lūžti. Lygiai taip ir mes gyvenime nuo per didelių emocinių krūvių galime palūžti, susirgti. Jeigu tiltas apgadinamas, jį reikia rekonstruoti, stiprinti atramas ir kolonas, peržiūrėti ir apriboti krūvį. O ką ir kokiais būdais tenka rekonstruoti ir stiprinti savyje, susidūrus su psichikos sveikatos problemomis?

Psichologinė pagalba vaduoja iš chaoso ir praturtina gyvenimą

Psichologinę pagalbą PSO išskiria kaip vieną iš penkių esminių pagalbos priemonių sutrikus psichikai. Esant lengvesniems psichikos sutrikimams, pakanka jos vienos, sudėtingesniu atveju rekomenduojama derinti su medikamentiniu gydymu, psichosocialine ar profesine reabilitacija, būsto pagalba. Psichologinė pagalba stiprina pasitikėjimą savimi ir vidinę įžvalgą. Padeda susitvarkyti su stipriais jausmais, kylančiais bendraujant, įveikti liūdesį dėl to, kas prarasta, ir kartu lavinti savo galimybes. Padeda geriau suprasti simptomus, išmokti juos kontroliuoti ir tapti savo gyvenimo šeimininku. Esminė sąlyga psichoterapijoje – geras ryšys su psichologu psichoterapeutu, kuriantis pasitikėjimo ir saugumo jausmą. Nors skamba paprastai, tačiau tai kantrybės reikalaujantis darbas, kuris galiausiai padeda įveikti chaosą, įneša į gyvenimą daugiau tvarkos ir kartu atveria vidines asmenybės augimo galimybes.