Kiekviena moteris yra unikali. O moterų gyvenimo kelių įvairovė didžiulė. Vienos iš mūsų savo gyvenimą sieja labiau su namais, kitos su darbais, trečios su kūrybiniais užmojais, dar kitos su dvasinio tobulėjimo siekiu ir t. t. Įtakos turi ir moters asmenybė, gyvenimo etapas. Svarbu suprasti, kad nėra teisingiausio ar geriausio kelio – yra tik kelias, kuris leidžia skleisti savo Savastį arba ją slopina.

Tai, kokios esame ir ką renkamės šiandien, yra susiję su tuo, kokias duotybes atsinešėme gimdamos, kaip buvome auklėjamos, kokie socialiniai lūkesčiai mus supo. Socialiniai lūkesčiai skatina pabrėžti savyje savybes, kurios atitinka moters vaidmenį. Ne taip retai iš moters tikimasi, kad ji bus globėjiška, empatiška, švelni, emocionali, nuolanki, galbūt net silpna, priklausoma ir pan. Tačiau ar tai esu aš? Ar tai dera su mano prigimtimi? Niekas kitas geriau už mane negali atsakyti, kas dera su mano unikalia asmenybe ir kokias prigimties duotybes turiu realizuoti gyvenime.

Kai žmonės bręsta ir sulaukia vidutinio bei vyresnio amžiaus, įvyksta įdomus dalykas – moterys tampa kategoriškesnės ir labiau pasitikinčios savimi, o vyrai – empatiškesni ir mažiau linkę dominuoti. Vieni tai aiškina hormoniniais pokyčiais, kiti socialinių vaidmenų pabaiga, kai galiausiai leidi sau reikštis toms savybėms, kurias anksčiau slopinai. C. G. Jungas prieš beveik šimtą metų įžvelgė, kad kiekvieno mūsų psichikoje glūdi abu pradai – vyriškasis ir moteriškasis. Moteriškąjį psichikos pradą jis siejo su eros ir Yin principu, kuriam būdinga meilė, susietumas, intymumas, pasyvumas, o vyriškąjį – su logos ir Yiang principu, kuriems būdingas racionalumas, atskyrimas, universalumas, veržlumas ir pan. Šie pradai nereiškia savybių, kuriomis turi pasižymėti „tikras“ vyras ar moteris. Kalbama apie vienas kitą papildančius principus, kurie būdingi kiekvieno žmogaus psichikai. Moters psichikoje moteriškasis pradas yra labiau sąmoningas, o vyriškasis pasąmoningas. Todėl moters asmenybės tobulėjimui ir pilnatvei svarbu pažinti vyriškąjį pradą, kurti savo išskirtinį santykį su juo, įtraukti jį į kasdienį gyvenimą. Tai padeda išryškinti savo kaip moters išskirtinumą.

Tačiau autentiškesnio, tikresnio, prigimtimi ir duotybėmis, o ne kitų lūkesčiais paremto gyvenimo kūrimas gali tapti iššūkiu, nes:

• Galbūt jaučiuosi pasimetusi, vienpusiška, kažko svarbaus savo gyvenime neužčiuopianti? Nebežinau, kokia aš moteris, ko noriu, ko ilgiuosi, koks tas mano kelias, kuriuo norėčiau eiti?
• Gal žinau savąjį kelią, bet dėl kažkokių priežasčių nepavyksta juo eiti? Sunku suderinti savo pačios, mylimų žmonių, darbdavių interesus? Jaučiu, kad gyvenu kitų žmonių interesais ir poreikiais, tapau savo darbų vergė, nebepavyksta sustoti, įsiklausyti, sugrįžti į save? Žinau, kas mane traukia ir man svarbu, bet nesulaukiu paramos ir pritarimo iš man svarbių žmonių? Tiesiog nedrįstu leisti sau to, ko noriu?
• Gal žinau savąjį kelią ir juo einu, bet tapo per sunku tai daryti? Per sunku būti dukra, nors ryšys su tėvais yra brangus? Per sunku būti mama, nors ilgai svajojau ja tapti? O gal per sunku būti mylima moterim, nepaisant to, kad myliu savo išrinktąjį? Ar per sunku būti gera darbuotoja, nors savo profesiją ir darbą branginu?

Šiais atvejais psichologinės konsultacijos ir psichoterapija gali padėti:

• susivokti savyje, geriau suprasti savo jausmus, norus ir poreikius;
• atrasti savyje jėgų ir būdų juos išreikšti ir įgyvendinti;
• atskirti tėvų, draugų, mylimųjų lūkesčius nuo savųjų;
• išdrįsti prieštarauti tam, kas nedera su mano asmenybe;
• įvardyti kliūtis, kurios kliudo judėti savuoju keliu ir pamatyti galimybes;
• atrasti būdų ištverti gyvenime patiriamiems sunkumams ir geriau suprasti jų kilmę;
• atkurti vidinę pusiausvyrą ir patirti save kaip visumą.