Motinystė – archajiškiausia moteriškumo raiškos forma, o tapsmas mama – vienas esminių moters gyvenimo virsmų. Ši virsmo patirtis iš esmės paveikia visus mūsų būties aspektus: patiriame intensyvius fizinius pokyčius, pasikeičia socialinis statusas, didėja sąmoningumas, skleidžiasi dvasingumas. Išgyvenimai susiję su nėštumu, gimdymu ir vaikelio auginimu skatina giliau pažvelgti į save ir pasaulį, praplečia savęs pažinimo ribas.

Vaikelio užgimimas paprastai tampa tuo nepaprastai jaudinančiu įvykiu, kuris suskaido mūsų gyvenimą į iki gimdymo ir po gimdymo. Tai virsmo taškas. Šią akimirką tampame tuo, kuo dar niekada iki šiol nebuvome – mes gimstame kaip mamos. Tačiau ir kasdieniai įvykiai, susiję su vaikelio auginimu, kurie įvesdina mus į motinystės pasaulį, yra ne ką mažiau svarbūs. Gal net ir svarbesni. Keliavimas šiuo kasdienės rutinos palytėtu, kartais pakylėjančiu, o kartais slegiančiu keliu neeilinis. Būtent jo dėka mes toliau augame kaip mamos.

Nors motinystė yra duota gamtos ir vedama instinktų, tačiau nerimas ir įvairios dvejonės šiame kelyje dažnos. Kaip būti gera mama? Kaip padėti skleistis vaiko asmenybei? Kaip apsaugoti vaiką nuo pavojų, bet neslopinti jo savarankiškumo? Kaip mylėti, bet neišlepinti? ir pan. Šie nerimai ir dvejonės kyla iš mūsų vidinio pasaulio – iš įsivaizdavimo kokia turi būti mama ir kaip ji turi elgtis, iš taip vadinamosios vidinės motinos.

Vidinė motina tai mūsų emocinio pasaulio dalis, kurios funkcija – rūpintis, emociškai „maitinti“, kad galėtume bręsti pačios ir būtume pajėgios auginti kitą. Šios funkcijos mumyse geriau ar prasčiau išsivystė priklausomai nuo patirties su savo mama, su kitomis gyvenime sutiktomis motiniškomis figūromis bei iš mūsų vaikystės ateinančiais geros ir blogos motinos įvaizdžiais. Vidinė motina tarsi motina antrininkė, kuri kalba, veikia, reaguoja panašiai kaip mūsų vaikystėje. Tai viena iš esminių vidinio pasaulio dalių, kuri tiesiogiai veikia mūsų lūkesčius, savijautą ir santykį su vaiku. Todėl labai svarbu ją gerai pažinti, stiprinti tinkamas ir koreguoti netinkamas jos ypatybes.

Nors sąmoningai ruoštis motinystei, skaitant šia tema literatūrą, lankant paruošiamuosius kursus, diskutuojant su kitomis mamomis įvairiomis rūpimomis temomis, yra labai svarbu, tačiau iki galo pasiruošti motinystės virsmui ir šios patirties mastui neįmanoma. Džiaugsmas ir pakylėjimas čia persimaišęs su didžiuliu fiziniu stresu ir krūviu. Viena vertus, užgimus vaikui neretai būname euforijoje, tarsi įsimylime jį. Stengiamės pažinti jo būdą, išgirsti jo poreikius, užmegzti abipusį santykį. Instinktyvi prigimtis ilgainiui tampa „motinystės balsu“ pasakančiu ko tavo vaikeliui reikia. Ir mūsų gebėjimas patenkinti vaiką leidžia mums jaustis geromis mamomis.

Kita vertus, yra dienų, kai reikalai klostosi nekaip. Pirmieji gyvenimo mėnesiai su kūdikiu patys savaime gali būti pakankamai trikdantys ir chaotiški. Vaiko verksmas, žindymo skausmas, sutrikdytas miegas, bet kurią iš mūsų priverčia jaustis jeigu ne išsekusia, tai bent jau išsiderinusia. Suabejojame savo galimybėmis, nerimaujame ar teisingai elgiamės, pergyvename, kad atsitiks kažkas negera. Tampame perdėtai jautrios, verksmingos, ypač jeigu atrodo, kad viską išbandėme, bet tai nepadeda nei man, nei mano vaikui, situacija nesikeičia.

Šiuos išgyvenimus dar labiau gali pagilinti realybės neatitinkantys mūsų lūkesčiai, kad motinystė turi kelti tik teigiamus išgyvenimus, kad tai privalo būti geriausias gyvenimo laikas, kad turime būti tobulos, neklystančios mamos ir pan. Griūnant tobulos motinos su tobulu vaiku rankose fantazijai – pasimetimo, nusivylimo, liūdesio, kaltės jausmai neišvengiami. Vidinį konfliktą sustiprinti gali ir dėl motinystės atsiradę gyvenimo būdo ir vaidmenų pokyčiai, sukeliantys atsisakymo bei praradimo skausmą: nepriklausomybės, spontaniškumo, asmeninio laiko praradimas, karjeros moters vaidmens netekimas, fizinės formos pasikeitimai ir pan. Neigiamą vaidmenį vaidina ir patirti nėštumo, gimdymo nesklandumai, kurie neretai žadina kaltės jausmą, kad esi bloga mama, kažką padarei netinkamai ar kelia nuolatinį grėsmės išgyvenimą, kad kažkas gali blogo nutikti tavo vaikui ar pan.

Taigi motinystė yra nuspalvinta ne vien teigiamais išgyvenimais. Neigiamos patirtys yra pakankamai dažna ir yra neatsiejama šio virsmo dalis. Paprastai neigiami išgyvenimai iškyla trys keturios dienos po gimdymo ir praeina per kelias savaites. Tačiau jei ilgesnį laiką vargina nuotaikų kaita, liūdesys, dirglumas, verksmingumas, sutrinka dėmesio koncentracija ir miegas, ir jei šie simptomai trukdo jums rūpintis vaiku ir atlikti kasdienius darbus – tai gali būti pogimdyminės depresijos požymis. Pasikonsultuokite su specialistu, pogimdyminė depresija yra žinomas sutrikimas. Nekentėkite viena.

Tačiau ar galima padėti sau pereiti šį virsmų laikotarpį sklandžiau? Taip. Dauguma mūsų augindamos pirmąjį vaiką jaučiamės kaip motina vaikas. Gal ir norėtųsi, kad sieloje slypėtų išmintinga senė, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus, kiekviena iš mūsų pradžioje būna motina vaiku, kuriai pačiai reikia rūpesčio ir globos. Tad apgobkite šią jauną vidinę motiną rūpesčiu:

• Susikurkite erdvės bent minimaliam poilsiui – perleiskite dalį buitinių darbų kitiems šeimos nariams, eikite miegoti, kai vaikas užmiega, išeikite pasivaikščioti nors pusvalandžiui per dieną ir skirkite laiko savo mažiems malonumams nors 15 min. (pvz. vonia, arbatos puodelis ir pan.). Būtinai maitinkite save reguliariai ir visaverčiu maistu.
• Duokite sau laiko atrasti bendrai kalbai su vaiku ir surasti savąjį motinystės kelią. Visa ko reikia, bet neateina natūraliai – išmoksite. Išsiugdysite kantrybę, išmoksite susitvardyti, ištverti nežinomybę ir jaustis saugiai, žinant, kad darai geriausia ką gali. Išmoksite pasitikėti savo vidiniu žinojimu ir derinti jį su įgyjama patirtimi.
• Pasitelkite labiau gyvenime patyrusias, išmintingesnes ar vyresnes moteris, kurios jus palaikytų, padrąsintų, patartų, kaip rūpintis savo vaiku. Tai padės jūsų jaunai vidinei motinai sėkmingiau bręsti. Įvairios formalios ir neformalios moterų savitarpio pagalbos grupės puiki galimybė. Kaip yra pasakius žymi psichoterapeutė Estes savo dukroms “Jus pagimdė viena motina, bet jei pasiseks, susirasite jų dar. Iš jų galėsite susirinkti didžiumą to, ko jums reikia”.

Publikuota „Mamos žurnale“